Biržų rajonas išsiskiria kultūros paveldo objektų gausa. Pačiame Biržų mieste yra kunigaikščių Radvilų statyta tvirtovė, kurioje įsikūręs „Sėlos“ muziejus ir rajono viešoji biblioteka, vyksta renginiai bei rengiamos parodos. Rajone yra ilgiausias Lietuvoje (525 m ilgio) pėsčiųjų tiltas per ežerą, vedantis į grafų Tiškevičių statytą Astravo dvarą, apsuptą jaukaus parko. Be Astravo dvaro Biržų rajone daug dvarviečių, kurių būklė kasmet blogėja ir jos nėra pritaikytos turistų lankymui.
Biržų rajonas yra daugelio įžymių žmonių gimtinė, čia gausu architektūros, istorijos ir archeologijos paminklų. Rajone esančiose Suosto kapinėse, palaidotas garsiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Jo vardu pavadintas ąžuolas. Rajone gimė ir gyveno žymūs rašytojai Kazys Binkis ir Balys Sruoga, poetas Julius Janonis, dramaturgas ir režisierius Borisas Dauguvietis, dailininkas Petras Kalpokas. Galima aplankyti jų gimtąsias sodybas arba paminklinius akmenis sodybų vietose. Biržų rajone turistams teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, informacinės, transporto, transporto nuomos, laisvalaikio praleidimo, unikalios, sporto ir konferencijų organizavimo paslaugos.
Biržų pilis
Biržų pilis – tai tipiški rūmai, įrengti tvirtovėje. Pilis stovi Biržų miesto centre, ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Dirbtinai suformuotas ežeras, buvo skirtas pilies ir miesto prieigoms apsaugoti.
Biržų pilies pastatų kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Pilies interjerą puošia tapybos darbai, reljefai, skulptūros. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, rengiamos ekskursijos lankytojams.
Pilies kieme išsidėstė keli mūriniai pastatai. Svarbiausias iš jų - triaukščiai Radvilos Perkūno rūmai. Netoli rūmų, į vartų pusę, stovėjo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Kieme buvo arsenalas ir maisto sandėlis. 1625 m. švedų plane pažymėti dar keli mūriniai pastatai. Jų paskirtis kol kas nenustatyta.
Nors pagrindiniai pilies statybos darbai užbaigti 1589 m., tvirtovė ir toliau buvo stiprinama ir tobulinama. 1597 m. jos arsenalas buvo papildytas Rygoje pagamintomis patrankomis. Per abu XVII a. karus su Švedija (1600 - 1629 ir 1655 - 1660 m.) Biržų pilis buvo svarbiausia Lietuvos karinė tvirtovė.
Šiuo metu, kunigaikščių Radvilų XVII amžiuje statytoje bastioninėje tvirtovėje, įsikūręs muziejus „Sėla“. Veikia 25 ekspozicijų salės. Labiausiai turistų ir miesto gyventojų lankoma vieta.
Astravo dvaro rūmai
811 m. Radvilos už skolas Biržus perleido grafams Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave (dabar Biržų miesto dalis) grafai pastatė klasicizmo ir ampyro stilių dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti metaliniai liūtai, dabar puošiantys Kauno karo muziejaus pagrindinį įėjimą.
Astravo dvare dabar yra cementinės jų kopijos. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, arkinė užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. Astravo rūmai buvo labai puošnūs ir turtingi. Rūmuose buvo didelė biblioteka, kurią sudarė apie 4600 knygų įviriomis kalbomis, daug paveikslų, senoviškų ginklų, archeologinių radinių, senienų ir įvairiausių daiktų iš Lietuvos, Afrikos, Amerikos ir Pompėjos. Astrave buvusi gausi Biržų krašto etnografijos kolekcija 1867 m. atstovavo Lietuvos etnokultūrą carinės Rusijos tautų parodoje Maskvoje. Deja, daugelis vertybių išblaškytos po visą pasaulį, tik maža dalis liko Biržuose. Paskutinis Biržų savininkas grafas Alfredas Tiškevičius po I - ojo pasaulinio karo apsigyveno užsienyje, o giminės turtas buvo suvalstybintas [21]. Dabar dvaro pastatuose įsikūręs lininių audinių fabrikas „Siūlas“.
Biržų pilies teritorijos į Astravo dvarą vedą ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas (pav. 10).
Biržų senamiestis
Biržų senamiestis - raiškiausias ir vertingiausias klasicizmo epochos urbanistikos paminklas Lietuvoje. Miesto centras stačiakampio, senoji dalis - radialinio plano. Tūrinė erdvinė kompozicija susiformavo iki XX a. pradžios. Aikštėje vyrauja iki XX a. vidurio pastatyti mūriniai ir mediniai pastatai.
Biržų miesto senasis išplanavimas turi istorinę vertę, todėl senamiesčio teritorija yra respublikinės reikšmės urbanistinis paminklas. Miestas buvo statomas pagal iš anksto sudarytą planą vokiečių miestų pavyzdžiu. Centre buvo turgavietė, o jos viduryje – Rotušė. Miestą juosė mūro siena su keliais vartais. Biržai buvo pirmas Lietuvos miestas, kūręsis tokiu būdu. Iš pradžių čia nebuvo kreivų gatvių. Nebuvo ir kito seniems miestams būdingo bruožo – centre stovinčios bažnyčios. Bažnyčia buvo pastatyta miesto pakraštyje.
Paminklas Juliui Janoniui
Paminklas poetui Juliui Janoniui, kilusiam iš šio krašto, buvo pastatytas tarybiniais metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kilo aštrios diskusijos dėl „proletarinio poeto“ skulptūros likimo. Buvo siūloma jį nugriauti. Bežemių valstiečių sūnus, varguolių dainius, pirmųjų lietuvių komunistinių kuopelių organizatorius poetas Julius Janonis (1896-1917) kai kam simbolizavo jėgas, kurios įstūmė Lietuvą į ilgą sovietmečio laikotarpį. Nugalėjo nuostata gerbti įvairių laikmečių paminklus. Ir paminklas Juliui Janoniui buvo restauruotas, paliktas garbingiausioje miesto aikštėje. Poetas reabilituotas ir paskelbtas vargstančiųjų dainiumi, kovotoju prieš socialinę neteisybę.Biržų Evangelikų reformatų bažnyčia
XX a. pradžios evangelikų reformatų bažnyčia neogotikinio stiliaus, pastatyta 1874 pagal Rygos architekto H. Šėlo projektą.
Evangelikų reformatų tikėjimą labai rėmė kunigaikščių Radvilų giminės atstovai net nuo XVI amžiaus vidurio. Kartu buvo steigiamos mokyklos, kultūriniai židiniai. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1584 metais, o Biržų reformatų parapija Radvilos Rudojo laikais buvo didžiausia lietuvoje ir vienijo apie 5000 tikinčiųjų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą