Biržai iš paukščio skrydžio

Biržų rajono turizmo paslaugos

Apgyvendinimo paslaugos

            Biržų rajone apgyvendinimo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas yra prastai išvystytas. 2008 metų pradžioje Biržų rajone veikė 1 trijų žvaigždučių viešbutis, 3 svečių namai ir 1 kaimo turizmo sodyba. Biržų rajono viešbutyje „Tyla“ paskaičiuoti aukšti numerių (viršijantys net Panevėžio apskrities rodiklius) ir vietų užimtumo koeficientai - atitinkamai 22,6 proc. ir 12,8 proc. Aukšti užimtumo koeficientai yra todėl, kad tai yra vienintelis viešbutis rajone su nedideliu kambarių (16) ir vietų (32) skaičiumi. Viešbutyje dažniausiai apsistoja verslo klientai, atvykstantys grupelėmis, kadangi svečių namuose ir kaimo turizmo sodyboje yra nedidelis vietų skaičius (atitinkamai 6 ir 10). Biržų rajone verslo turistų srautas nėra didelis, ir esamas viešbučio potencialas šiam rajonui yra pakankamas. Suteikti nakvynės paslaugas didesniam turistų srautui (40 – 100 žmonių grupėms) Biržų rajone nėra galimybių (išskyrus mokyklų bendrabučius).

            Kaimo turizmas Biržų rajone yra silpnai išvystytas. Kaip jau buvo minėta, Biržų rajone įregistruota tik viena – A. Podėnienės kaimo turizmo sodyba (A. Bukio sodybos įregistravimui nesutvarkyti žemės dokumentai). Tai moderni keturių kambarių sodyba, galinti suteikti nakvynę 10 žmonių. Ji įsikūrusi vietoje su nuostabiu kraštovaizdžiu – pušyne, prie upelio ir tvenkinių. Sodyba populiari tarp užsienio turistų, kurie ieško ramaus ir saugaus poilsio.

            Biržų rajone nėra motelių, kempingų ir jaunimo nakvynės namų. Tai lėtina autoturizmo, dviračių turizmo plėtrą regione. Turistų stovyklavietės, įrengtos paežerėse, paupiuose, yra labiausiai turistų mėgiamos poilsio gamtoje vietos. Rajono stovyklavietės prastai įrengtos: teritorijose trūksta tualetų, o esantys – nelabai patrauklūs. Nėra apšvietimo, trūksta geriamo vandens šulinių.

Maitinimo paslaugos

            Atsižvelgiant į vietinių gyventojų perkamąją galią, Biržų rajone maitinimo įmonių skaičius yra pakankamas (10). Stambiausia iš jų kavinė „Apaščia“.

miesto ir rajono maitinimo įstaigų kainos, palyginus su kitų apskrities miestų maitinimo įstaigų kainomis, yra žemos. Didžioji maitinimo paslaugas teikiančių įstaigų dalis nepritaikyta užsienio turistams: nėra meniu užsienio kalbomis, aptarnaujantis personalas nemoka anglų kalbos. Biržų rajone nėra tradicinius rajono patiekalus pristatančių maitinimo įstaigų, kurios taptų patrauklios rajono svečiams.

Informavimo paslaugos

            Informaciją apie Biržų rajone teikiamas turizmo paslaugas, turistinius maršrutus ir lankomus objektus bei vietoves renka, kaupia ir nemokamai skleidžia Biržų rajono ir Panevėžio apskrities turizmo informaciniai centrai. Turistai Biržų internetiniame tinklapyje taip pat gali rasti reikalingą informaciją apie Biržų rajono lankytinas vietas, maitinimo apgyvendinimo ir kitas turizmo paslaugas teikiančias įstaigas, organizuojamus renginius ir svečiams svarbių institucijų kontaktinius telefonus bei įvairius maršrutus ir pramogas Biržų rajone. Tinklapis sukurtas tik lietuvių kalba, angliška dalis retai atnaujinama, todėl užsienio turistams yra mažai naudinga. Dėl lėšų trūkumo nepakankamai vykdoma leidybinė-informacinė veikla, neužtikrinanti efektyvios informacijos sklaidos apie Biržų rajoną.

            Teritorinę informacinę sistemą sudaro informaciniai stendai, ženklai, nuorodos į lankytinas vietoves. Nors dauguma rajono pagrindinių lankytinų objektų turi informacinius kelio ženklus bei nuorodas, tačiau visi jie – tik lietuvių kalba. Rajono turistiniuose žemėlapiuose trūksta informacijos tikslumo, aukštesnio kartografinio ir poligrafinio lygio, dalis kelių, vedančių į turistinius objektus, nėra pažymėti.

Pramogų paslaugos

            Turistinių pramogų infrastruktūra Biržų rajone nėra išplėtota – mėgstantys įvairesnius įspūdžius ir pasilinksminimus neturi kur pramogauti. Viena iš laisvalaikio praleidimo paslaugų yra ekskursijų, kurios leidžia susipažinti su Biržų rajonu, organizavimas.

            Organizuojami sekantys ekskursijų maršrutai. Ekskursijos „Keliaukime į žemės gelmės muziejų“ (maršruto ilgis – 22 km, trukmė – 2 val.) metu aplankoma Biržų pilis, Astravo dvaro rūmai bei vietovės su susiformavusiais unikaliais kraštovaizdžio elementais - karstinėmis įgriuvomis. Kitas maršrutas – 80 km ilgio ekskursija po regioninį parką. Per Biržų  pilies  kultūrinį  rezervatą, Širvėnos  ir  Karajimiškio  kraštovaizdžio  draustinius  bei  Biržų  urbanistinį  draustinį. Aplankoma  tik  mažą  Biržų  regioninio  parko  teritoriją. Aplankius pirmame maršrute minėtas vietas, kelionė pratęsiama keliaujant į Pabiržę, Likėnus, Kirdonėlius, Ąžuolpamūšės piliakalnį, kurio teritorijoje įrengtas 1 km ilgio botaninis sodas.

            Taip pat siūlomi vandens maršrutai Nemunėlio ir Apaščios upėmis. Plaukiant Apaščia teks įveikti keletą upės slenksčių bei kliūčių - nuvirtusius medžius, buvusios užtvankos liekanas. Galima pasigrožėti bundančia gamta, išvysti dolomitinius skardžius, buvusio dvaro liekanas, įveikti Nemunėlio ir Apaščios santaką, bei pasimėgauti kitais laisvalaikio gamtoje malonumais.

Kitos rekreacijos ir turizmo paslaugos

            Biržuose yra aeroklubas, teikiantis skraidymo sportiniais lėktuvais paslaugas. Ši paslauga nėra plačiai reklamuojama ir yra orientuota į tam tikrą turistų kontingentą.

            Laukinių žvėrių medžioklė ir žvejyba, kaip turistams teikiama pramoga, Biržų rajone nėra išvystyta, nors tiek vasarą, tiek žiemą puikios sąlygos ir medžioklei, ir žvejybai. Biržų rajone vandens pramogų mėgėjams nėra teikiamos jokios paslaugos. Tai lemia gamtosauginiai apribojimai bei seklios upės.

            Biržų rajone yra daug smulkių verslo objektų, nemažai verslininkų į rajoną atvyksta dalyvauti konferencijose. Nors kiekvienai apgyvendinimo įstaigai svarbu turėti konferencijų salę, vienintelę konferencijų salę rajone turi viešbutis „Tyla“.

            Sportinių žaidimų infrastruktūra Biržų rajone nėra išvystyta. Biržų miesto ir rajono turistinėse zonose nėra krepšinio, teniso, golfo, tinklinio bei kitų žaidimų aikštelių turistams. Biržų rajone 2004 metų rudenį įkurtas dviračių nuomos punktas, kurio dėka padidėjo nuomojamo turistinio inventoriaus pasiūla. Rajone nėra nei vienos dviratininkams pritaikytos dviračių trasos bei šiems žygiams reikalingų žemėlapių. Biržų rajonas nepasiruošęs priimti žiemos sporto mėgėjus – nėra nutiestų slidinėjimo trasų ar įrengtų nusileidimo trasų kalnų slidinėjimui su keltuvais.

            Biržų kultūros centras – labiausiai lankoma kultūros įstaiga rajone. Kultūros centro pastate įrengta kino teatro salė. Kultūros centruose dirba 52 kultūros darbuotojai ir analizuojamu laikotarpiu šis rodiklis nekito. Kultūros centro darbuotojai aktyviai bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, įvairiomis organizacijomis, tiria gyventojų poreikius, ieško naujų laisvalaikio užimtumo formų. Kultūros centras ir jo aplinka pritaikyta centro darbuotojams ir lankytojams - jų patogumui įrengtos 2 automobilių stovėjimo aikštelės. Žmonės su fizine negalia į kultūros centrą patenka specialių privažiavimų dėka.

            Unikali edukacinė programa suaugusiems „Žaldoko alus“. Jos metu susipažinsite su senosios aludarystės reikmenimis ir aukštaičių vaišingumą menančiomis tradicijomis. Susėdę už balta staltiese padengto stalo, paskanausite biržietiško alaus, sūrio ir naminės duonos. Kartu su folkloro ansambliu „Siaudela“, propaguojančiu archajinį krašto etnomuzikavimo savitumą ir vaišių dainas, galėsite skudučiuoti, pūsti ragus, padainuoti ir pašokti. Programa "Žaldoko alus" užsakoma grupėms (20 ir daugiau žmonių) tik iš anksto susitarus. Programos "Žaldoko alus" trukmė - 45 min.

            Biržų rajone yra išplėtotas bibliotekų tinklas. Rajone veikia 35 bibliotekos: Savivaldybės viešoji biblioteka (SVB), įsikūrusi atstatytuose Biržų tvirtovės rūmuose (pav. 29) ir turinti 2 miesto ir 32 kaimo filialus. Viešojoje bibliotekoje veikia 4 skyriai: skaitytojų aptarnavimo, bibliografijos-informacijos, vaikų literatūros bei knygų tvarkymo ir komplektavimo. 2003 metais rajono bibliotekose skaitė 8 690 suaugusių ir 1019 jaunimo skaitytojų.

           

Biržų rajono kultūriniai ištekliai

            Biržų rajonas išsiskiria kultūros paveldo objektų gausa. Pačiame Biržų mieste yra kunigaikščių Radvilų statyta tvirtovė, kurioje įsikūręs „Sėlos“ muziejus ir rajono viešoji biblioteka, vyksta renginiai bei rengiamos parodos. Rajone yra ilgiausias Lietuvoje (525 m ilgio) pėsčiųjų tiltas per ežerą, vedantis į grafų Tiškevičių statytą Astravo dvarą, apsuptą jaukaus parko. Be Astravo dvaro Biržų rajone daug dvarviečių, kurių būklė kasmet blogėja ir jos nėra pritaikytos turistų lankymui.

            Biržų rajonas yra daugelio įžymių žmonių gimtinė, čia gausu architektūros, istorijos ir archeologijos paminklų. Rajone esančiose Suosto kapinėse, palaidotas garsiausias Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Jo vardu pavadintas ąžuolas. Rajone gimė ir gyveno žymūs rašytojai Kazys Binkis ir Balys Sruoga, poetas Julius Janonis, dramaturgas ir režisierius Borisas Dauguvietis, dailininkas Petras Kalpokas. Galima aplankyti jų gimtąsias sodybas arba paminklinius akmenis sodybų vietose. Biržų rajone turistams teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, informacinės, transporto, transporto nuomos, laisvalaikio praleidimo, unikalios, sporto ir konferencijų organizavimo paslaugos.

Biržų pilis

            Biržų pilis – tai tipiški rūmai, įrengti tvirtovėje. Pilis stovi Biržų miesto centre, ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Dirbtinai suformuotas ežeras, buvo skirtas pilies ir miesto prieigoms apsaugoti.

            Biržų pilies pastatų kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Pilies interjerą puošia tapybos darbai, reljefai, skulptūros. Šiuo metu pilyje veikia muziejus, rengiamos ekskursijos lankytojams.

            Pilies kieme išsidėstė keli mūriniai pastatai. Svarbiausias iš jų - triaukščiai Radvilos Perkūno rūmai. Netoli rūmų, į vartų pusę, stovėjo mūrinė evangelikų reformatų bažnyčia. Kieme buvo arsenalas ir maisto sandėlis. 1625 m. švedų plane pažymėti dar keli mūriniai pastatai. Jų paskirtis kol kas nenustatyta.

          Nors pagrindiniai pilies statybos darbai užbaigti 1589 m., tvirtovė ir toliau buvo stiprinama ir tobulinama. 1597 m. jos arsenalas buvo papildytas Rygoje pagamintomis patrankomis. Per abu XVII a. karus su Švedija (1600 - 1629 ir 1655 - 1660 m.) Biržų pilis buvo svarbiausia Lietuvos karinė tvirtovė.

            Šiuo metu, kunigaikščių Radvilų XVII amžiuje statytoje bastioninėje tvirtovėje, įsikūręs muziejus „Sėla“. Veikia 25 ekspozicijų salės. Labiausiai turistų ir miesto gyventojų lankoma vieta.

Astravo dvaro rūmai

            811 m. Radvilos už skolas Biržus perleido grafams Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave (dabar Biržų miesto dalis) grafai pastatė klasicizmo ir ampyro stilių dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti metaliniai liūtai, dabar puošiantys Kauno karo muziejaus pagrindinį įėjimą.

           Astravo dvare dabar yra cementinės jų kopijos. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, arkinė užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. Astravo rūmai buvo labai puošnūs ir turtingi. Rūmuose buvo didelė biblioteka, kurią sudarė apie 4600 knygų įviriomis kalbomis, daug paveikslų, senoviškų ginklų, archeologinių radinių, senienų ir įvairiausių daiktų iš Lietuvos, Afrikos, Amerikos ir Pompėjos. Astrave buvusi gausi Biržų krašto etnografijos kolekcija 1867 m. atstovavo Lietuvos etnokultūrą carinės Rusijos tautų parodoje Maskvoje. Deja, daugelis vertybių išblaškytos po visą pasaulį, tik maža dalis liko Biržuose. Paskutinis Biržų savininkas grafas Alfredas Tiškevičius po I - ojo pasaulinio karo apsigyveno užsienyje, o giminės turtas buvo suvalstybintas [21]. Dabar dvaro pastatuose įsikūręs lininių audinių fabrikas „Siūlas“.

            Biržų pilies teritorijos į Astravo dvarą vedą ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas (pav. 10).

Biržų senamiestis

            Biržų senamiestis - raiškiausias ir vertingiausias klasicizmo epochos urbanistikos paminklas Lietuvoje. Miesto centras stačiakampio, senoji dalis - radialinio plano. Tūrinė erdvinė kompozicija susiformavo iki XX a. pradžios. Aikštėje vyrauja iki XX a. vidurio pastatyti mūriniai ir mediniai pastatai.

            Biržų miesto senasis išplanavimas turi istorinę vertę, todėl senamiesčio teritorija yra respublikinės reikšmės urbanistinis paminklas. Miestas buvo statomas pagal iš anksto sudarytą planą vokiečių miestų pavyzdžiu. Centre buvo turgavietė, o jos viduryje – Rotušė. Miestą juosė mūro siena su keliais vartais. Biržai buvo pirmas Lietuvos miestas, kūręsis tokiu būdu. Iš pradžių čia nebuvo kreivų gatvių. Nebuvo ir kito seniems miestams būdingo bruožo – centre stovinčios bažnyčios. Bažnyčia buvo pastatyta miesto pakraštyje.

Paminklas Juliui Janoniui

            Paminklas poetui Juliui Janoniui, kilusiam iš šio krašto, buvo pastatytas tarybiniais metais. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kilo aštrios diskusijos dėl „proletarinio poeto“ skulptūros likimo. Buvo siūloma jį nugriauti. Bežemių valstiečių sūnus, varguolių dainius, pirmųjų lietuvių komunistinių kuopelių organizatorius poetas Julius Janonis (1896-1917) kai kam simbolizavo jėgas, kurios įstūmė Lietuvą į ilgą sovietmečio laikotarpį. Nugalėjo nuostata gerbti įvairių laikmečių paminklus. Ir paminklas Juliui Janoniui buvo restauruotas, paliktas garbingiausioje miesto aikštėje. Poetas reabilituotas ir paskelbtas vargstančiųjų dainiumi, kovotoju prieš socialinę neteisybę.

Biržų Evangelikų reformatų bažnyčia

           XX a. pradžios evangelikų reformatų bažnyčia neogotikinio stiliaus, pastatyta 1874 pagal Rygos architekto H. Šėlo projektą.

           Evangelikų reformatų tikėjimą labai rėmė kunigaikščių Radvilų giminės atstovai net nuo XVI amžiaus vidurio. Kartu buvo steigiamos mokyklos, kultūriniai židiniai. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1584 metais, o Biržų reformatų parapija Radvilos Rudojo laikais buvo didžiausia lietuvoje ir vienijo apie 5000 tikinčiųjų.

Biržų rajono gamta

Pagal fizinį-geografinį rajonavimą Biržų rajono teritorija yra Lietuvos vidurio žemumos šiaurinėje dalyje (Mūšos-Nemunėlio lyguma). Tai vadinamoji Šiaurės Lietuvos galinė morena, susiformavusi tirpstant ir traukiantis paskutinio apledėjimo ledynams. Tirpsmo srovių išvagotas žemės paviršius čia įgavęs labai charakteringą reljefą. Toks dryžuotas reljefas būdingas rajono teritorijos pietinei daliai, kurioje, ant suklostytų priesmėlių ir smėlių, plyti Kriklinių miškai. Atskirą geomorfologinį rajoną sudaro Vaškų – Saločių ruožas, esantis į šiaurę nuo galinių morenų kalnagūbrio. Tai tobulai lygi moreninė lyguma, apklota sunkiais moliais ir priemoliais. Teritorija pasižymi mažiausiais Lietuvoje kritulių kiekiais ir karbonatingomis uolienomis.

Rajono paviršius – kiek banguota lyguma su nedideliu kalvotu ruožu prie Likėnų ir Biržų. Iš ledynų vandens baseinų kadaise daugybe atskirų srovių vandens perteklius tekėjo į pietus ir pietvakarius. Tai buvo lygiagrečios srovės, nutolusios viena nuo kitos per 0,5-1 km. Jų išvagotas žemės paviršius įgavo labai charakteringą reljefą, susidedantį iš daugybės siaurų ir ilgų, lygiagrečiai einančių, smėliu apklotų gūbrių, atskirtų sekliais smėlingais ir padrėkusiais, dažnai akmeningais kloniais. Toks „dryžuotas“ kraštovaizdis užima didelius plotus Biržų rajone, ypač ryškus prie Vabalninko. Šiuo metu rajone nusausinta nemaža užmirkusių pelkėtų žemių, iškirsti krūmai.

Rajonas garsus karstiniais reiškiniais. Nemažoje rajono dalyje po plona, vos kelių metrų storio ledyninių sąvartų danga slūgo gipsiniai dolomitai. Ištirpus gipsams, susidaro tuštumos, virš kurių žemės paviršius lėtai įdumba arba staigiai įgriūva. Dabar tokie karstiniai reiškiniai formuojasi maždaug 80 km2 plote į šiaurę ir vakarus nuo Biržų. Jame yra Karajimiškio , Kirdonių-Tatulos ir Kirkilų gamtiniai draustiniai, kuriuose saugomos geologijos mokslui svarbios karstinės įgriuvos. Kirdonių-Tatulos draustinyje yra vienintelė Lietuvoje upė, išsigraužusi antrą – požeminę vagą. Ketvirtas geologinis draustinis – Nemunėlio-Apaščios – yra rajono šiaurėje. Ten saugomos Nemunėlio ir Apaščios skardžių atodangos.

Beveik visa Biržų miškų urėdijos teritorija įeina į Nemunėlio upės baseiną. Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio intakai: Apaščia su intaku Rovėja, o Pasvalio rajone – Mūša su intakais Pyvesa, Lėveniu, Svalia. Pietinėje teritorijos dalyje prateka Agluona ir Tatula. Iš viso teritorijoje yra 28 upės ir upeliai, ilgesni kaip 5 km.

Bendras miškų urėdijos žemės plotas sudaro 31 090 ha. Iš jų: valstybinės reikšmės miškai  užima 10 666 ha, privatūs miškai – 11 290 ha, rezervuoti privatizavimui – 9 134 ha. Didžiausias rajono miško masyvas – Biržų giria, jos plotas – 16 770 ha (pagal dydį 10-ta vieta respublikoje). Tai unikali ir labai savita giria, pasižyminti spalvinga istorine praeitimi, didele biologine įvairove, reta augalija bei gyvūnija, gerais miško keliais. Kiti stambesni miško masyvai:  Medžvalkio, Dirvoniškio (2520 ha), Žaliosios girios dalis (1890 ha), Lepšynės (1210 ha) ir Girelės (1090 ha) miškai.

Biržų krašto puošmena – Širvėnos ežeras (340 ha), kuris juosia Biržų miestą iš šiaurės pusės. Šis dirbtinis ežeras susidarė XVI a., patvenkus Apaščios ir Agluonos upes ties jų santaka. Per jį nutiestas ilgiausias Lietuvoje pėsčiųjų tiltas.

Gausiai apgyvendinti Širvėnos ežero nendrynai: aptiktos 82 paukščių rūšys. Netoli miesto esantį Ruoliškio ežerėlį supa juodalksnynai, jis gausiai apžėlęs vandens augalija, krantai šlapi, klampūs. Pietinėje Biržų miesto dalyje yra nedidelis Kilučių ežerėlis, žinomas kaip buvusi vienintelė radimvietė reto Lietuvoje vandens augalo – riešuto agaro. Kirkilų ežeras, susidaręs iš daugiau kaip 30 skirtingo amžiaus ir dydžio smegduobių, yra vienas įdomiausių ir mokslui vertingų objektų. Šis ežeras pasižymi ne tik ypatingu kraštovaizdžiu, bet pagal Europos Buveinių direktyvą pripažintas kaip unikali sierabakterijų komplekso ir jų aplinkos buveinė.

Didžiausia rajono upė – Nemunėlis (pav. 12), kurios ilgis 191 km. išteka iš Lūšnos ežero šalia Rokiškio. Į jį įteka Apaščia (ilgis 88 km), kurios didžiausi intakai Agluona (20 km) ir rovėja (35 km). Į Mūšą įteka Tatula (66 km), kurios didžiausi intakai – Juodupė (28 km) ir Upytė (29 km).

Biržų–Pasvalio krašto savitumas, gydomosiomis savybėmis pasižymintis sieringas mineralinis vanduo, unikali augalija bei gyvūnija nuo neatmenamų laikų savaip veikia žmones, skatina domėtis gamtos reiškiniais, vertinti ir saugoti mus supančias neįkainojamas vertybes. Į vakarus nuo Biržų, Likėnų apylinkės, garsios savo sulfatiniais mineraliniais vandenimis ir sieringu purvu. Ten gydomos širdies ir kraujagyslų sistemos, sąnarių, nervų ligos. Čia mineraliniai šaltiniai trykšta iš kelių metrų gelmės.

Likėnai - vienas iš Biržų rajono traukos objektų - Likėnų reabilitacijos ligoninė. Likėnai Lietuvoje žinomi kaip daugiau nei 100 metų gydymo patirtį turinti natūralius gydomuosius išteklius (mineralinis vanduo ir purvas) išsaugojusi vietovė, pasižyminti aukštos kvalifikacijos medicininiu personalu. Įstaiga orientuota į ligonius su judėjimo ir atramos susirgimais bei ligonių reabilitaciją po operacijų. Rajone veikiančios Likėnų reabilitacijos ligoninės lankytojų skaičiui sezonas įtakos nedaro.

Su gamta ir miškais susijęs net Biržų vietovardžio kilmės aiškinimas: viena nuomonė pagrįsta teiginiu, kad šioje vietovėje buvo didelė sengirė su daugybe beržų. Kita nuomonė pavadinimą sieja su žodžiu „biržė“, reiškiančiu iškertamo miško ruožą.

Siekiant išsaugoti Biržų kraštovaizdžio išskirtinumą 1992 metais buvo įsteigtas Biržų regioninis parkas. Parke, kurio plotas - 14 659 ha, yra 17 draustinių, 1 kultūros rezervatas ir 20 paminklų: 8 gamtiniai ir 12 kultūrinių. Gamtiniams priskiriama daugiau kaip 3000 karstinių įgriuvų. Rekreacinei parko zonai priklauso Likėnų gyvenvietė, Bitniškių miško parkas ir Rinkuškių bei Biržų rekreacinės teritorijos. Gyvenamoji (funkcinė) parko zona – Kirdonių ir Raubonių gyvenvietės, Pabiržės miestelis ir Biržų miesto dalis. Konservacinei (apsaugos) zonai priklauso Biržų pilies kultūrinis rezervatas ir draustiniai.

Karstinė įgriuva „Karvės ola“. Tai viena iš geriausiai išsilaikiusių šulinio tipo įgriuvų, 1964 metais paskelbta gamtos paminklu. Ši didžiulė, beveik apskrita (piltuviška) įgriuva viršuje yra apie 12 m skersmens, kuris 8,5 m gylyje susiaurėja iki 2 m, jos gylis – 12,6 m. Stačiuose šlaituose matyti vėlyvo devono Tatulos svitos Nemunėlio sluoksniai: aštriakampiai, vietomis rudu moliu aptekėję, apsamanoję stambiakristalio gipso klodai su selenito, molio domerito ir dolomito sluoksnis.

Duobės apačioje, nuo 905 m gylio, matoma 3,1 m aukščio požeminė kiaurymė su nuvingiuojančiais į šalis urvais.1973 ir 1978 metais Kauno speleologai, akvalangininkai juos tyrinėjo. Paaiškėjo, kad požeminės ertmės su urvais tūris siekia 28 m3, grindų plotas – 42 m2, bendras ilgis – 46 m. Urvai yra penki: Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa (buvo aptikta šių gyvių), Rupūžės ola su požeminiu “ežeriuku” ( jo gylis 1,5 m) ir Blizganti ola